Golfo aikštyno projekto koncepcija
Aikštynas turėtų sužadinti įvairius įgūdžius turinčių žaidėjų lūkesčius ir optimizmą; norą išbandyti savo suvokimo galimybes, nuovoką, sprendimų priėmimo įgūdžius, smūgius ir emocinę savitvardą; jis neturėtų būti šiaip sau sudėtingas; greičiau jau jis turėtų būti įdomus ir patrauklus.
Projekte labiausiai išnaudotos vietovėje esamas kliūtys, tokias kaip upės, grioviai, pavieniai medžiai, miškingos vietovės, pušynas, pelkėtos zonos ir peizažo reljefas. Tikslas – įkurti aikštyną, kuriame gausu patrauklių vaizdų tiek būnant pačiame aikštyne, tiek stebint jį iš išorės.
Projekte yra didelis plačių žaidimo koridorių bei patogių žaidimo zonų pasirinkimas, tačiau kai kurių duobučių pasiekimas yra ribotas, priklausomai nuo topografijos, vietovės reljefo ir strategijos. Aikštyne sudarytos kuo geresnės galimybės žaidėjui pamatyti gero žaidimo rezultatą; stebėti, kaip jo muštas kamuoliukas lekia per kliūtį, kaip po pirmojo smūgio kamuoliukas nukreipiamas palankia trajektorija, arba kaip ridenimo smūgiu pataikoma arti vėliavėlės. Topografija yra išnaudota kuo pilniausiai, o tai reiškia, kad duobutės yra išdėliotos pačiose įvairiausiose pozicijose tarp įvairiausių reljefo elementų.
Aikštyne yra daug dinaminių duobučių, kurios suteikia galimybes surinkti didelę taškų įvairovę. Kaip pagrindinis aikštyno bruožas, jame yra platus diapazonas trumpų ir ilgų 4 ir 5 smūgių duobučių.
Johan Benestam, Vilkės golfo aikštyno architektas. Stokholmas, Švedija, 2008 m. rugpjūtis